krėnius

krė̃nius sm. (2) 1. išdžiūvėlis, stipena: Krė̃nius – sudžiūvęs gyvis (gyvulys), nė varna neprilestų Rt. 2. plūdimosi žodis: Ot krė̃nius, ir jis ką sugalvojo! Skdv. Su tokiu krė̃nium prasidėk, tai visumet gailėsys Skdv.